Labas, pasaulio piliečiai!
Naudodamasis savo privalumu atsiminti didžiosios daugumos visų sportuojančių vardus, noriu pasitarnauti, būti naudingas ir supažindinti Jus su nauja rubrika – #SusipažinkSuBendruomene. Joje aš Jus supažindinsiu su žmonėmis, kuriuos Jūs matot užsiėmimuose su labai plačiom šypsenom ir besitaškančiu prakaitu, pamatot rytais skubančius šlapiais plaukais iš rūbinės į darbą, ar po treniruotės valgančius pyragus per „Pyragų dieną”. Žmonės į šitas trumpas istorijas sukris natūraliu būdu… Pajautos, atsitiktinumo dėka, taip, kaip tai atsitiko su Aiste: aš tiesiog priėjau prie jos ir paprašiau, kad papasakotų kažką tokio kas būtų wow ir aš „iškrisčiau iš batų”, tai ji, kai „dėjo per šonus“, aš buvau sužavėtas – kokie žmonės su kokiomis istorijomis ir veiklomis pas mus sportuoja. Iš to trumpo pokalbio man liko nuotrauka su Aiste, o vėliau ir idėja, kad aš turiu tuo pasidalint su visais žmonėmis, kurie sportuoja kartu.
Aistė, mano paprasto žmogaus supratimu, yra mokslininkė, kuri nori padaryti pasaulį gražesnį ir padėti žmonėms išgyti nuo vėžio. Uuuu, skamba rimtai. 🙂 Aistės žodžiais: ji – biomedicinos krypties doktorantė, kuri atlieka priešvėžinius tyrimus. Užaugusi nori būti, o aš ir neabejoju, kad bus, biomedicinos krypties mokslų daktarė, bet tikisi niekada neužaugti, tai gyvena be rūpesčių… Dar prie viso to ji praktiškai kasdien ateina sportuoti, mėgaujasi sunkiomis treniruotėmis, o joms pasibaigus, kai prieinu duoti „penkių“ pasako: „Oooo šita buvo sunki, dabar ji mano mėgstamiausia, ačiū!“ – ir šypsena iki ausų raudoname veidely. :))
Paprasčiau ir kalbant tik tarp mūsų, kurie tai skaito, Aistės pagrindinė priežastis ateiti sportuoti, net ir pačią įtempčiausią dieną, dėmesio, cituoju:
Tai yra vienintelė mano valanda dienoje, kai apie visiškai nieką negalvoju, tokia kaip meditacija, sielos terapija. O po treniruotės, atrodo, ir idėjos geresnės, ir problemos mažesnės, ir energijos, kažkodėl, tik daugiau. Mistika.
Tuomet aš grįžtu į save ir galvoju: Mariau, ar tu gali patikėt kokie žmonės ateina sportuot pas tave?? Ar tu gali patikėt, kad ji, ir visi kiti, kurių dar istorijas sužinosiu yra gilūs, žavūs ir pasaulį keičiantys žmonės, gal net pavargę nuo visos savo dienos, o tu ant jų kartais net rėki ir sakai: nebūkit tinginiai, atiduokit visas savo širdis per treniruotę… Ogi jie jau po visos dienos darbų arba atvirkščiai – prieš darbus, kai sportuoja savo mielais, užtinusiais veidukais ryte padaro tiek daug šitam pasauliui, kad žmonės būtų laimingesni, atiduoda visą savo širdį ten, darbe, veikloje, pašaukime, o mes su treneriais reikalaujame širdies dar ir sporte… Akimirksniu suprantu, kad jie visą tą širdį ir „atiduoda“ per treniruotę… Visi, kas ateina, atiduoda. 🙂
Pirma istorija skamba taip.
P.S. Aistė neturi poreikio dėmesiui, tai prašom dabar per treniruotes „nedeginti“ jos žvilgsniais bedarant atsispaudimus arba Alano kumščiasmūgį, kurį dievina visi, kurie jį bandė.
P.P.S. Aš visad apsidžiaugiu pamatęs ją per treniruotę ir esu girdėjęs, o gal net ir ji man tai rašė (bet palikim paslapty), kad ji negali gyventi be Igno ir Alano… Ir vat NESAKYSIU KODĖL!!!! :))))
P.P.P.S. Aistė nėra išgalvotas mano jaunos fantazijos vaisius.
